Užburtoji fleita

Mistiška, simboliška, nepatogi „Užburtoji fleita“ visuomet sudėtingas riešutėlis kūrėjams. VCO pasirinko operoje užkoduotą Senovės Egipto tematiką, paversdama Mozarto pasakojimą stebukline legenda, atgyjančia priešais žmonijos istoriją žyminčias piramides. Scenoje pasirodo žyniai, faraonai, aukso paukščiai, šventi gyvūnai ir grožio etalonais laikomos drąsios princesės. Įspūdį vainikuoja Egipto faraonų verta žėrinti prabanga – nuo 30 kg sveriančių aukso apsiaustų iki iš 3000 sagų rankomis siūtų suknelių.

Tai – daugiausiai rankų darbo pareikalavęs VCO spektaklis. Ne tik sagas, bet ir dešimtis kilogramų auksinių bei sidabrinių „monetų“, autentiškų Afrikos ir Indijos papuošalų, tekstilės elementų, rankomis siūta ir apdirbta Lietuvoje, atgabenus medžiagas iš Londono ir Paryžiaus. Specialiai šiam spektakliui buvo gaminamos kaukės, galvos papuošalai ir net batai. Pasirodymo dieną scenoje pasirodančių atlikėjų grimas užtrukdavo po 4–5 valandas, veidus dengiant aukso dulkėmis.

Pirmą kartą Kongresų rūmų scenoje dekoracijos, įrėmintos dviejų įspūdingo mastelio judančių Egipto piramidžių, keitėsi 7 kartus. Lietuvos scenos meistrų pagamintas sarkofagas, faraono karieta, šunys Anubiai ir fantastiškos kaukės, net neberodant spektaklio, sulaukia daug dėmesio parodose ar instaliacijose.

VCO „Užburtoji fleita“ pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta su kalbamaisiais dialogais ir praktiškai be kupiūrų.