Dick Bird
Didžioji Britanija
Scenografas
Britų scenografas, 2015 m. apdovanotas Jungtinės Karalystės teatro apdovanojimu – Dickas Birdas per savo karjerą kūrė pagrindinėse pasaulio operos scenose: Niujorko Metropolitene, Anglijos Nacionalinėje ir Karališkojoje operose, L‘Opéra Comique Paryžiuje ir daugelyje kitų. Būtent jis Vilniuje, pakviestas režisierės Dalios Ibelhauptaitės, pirmasis ėmėsi pažaboti nedėkingus Kongresų rūmus ir žiūrovo atmintyje įsirėžė savo magiškomis erdvės dėlionėmis „Bohemoje“, „Fauste“, komunaliniame „Onegine“, miuzikle „Svynis Todas“, - iš viso 6 VCO darbuose.
Artimiausias širdžiai spektaklis Kongresuose būtų „Bohema“. Mūsų pirmas pasirodymas ir be galo brangus prisiminimas su Dalia Ibelhauptaite. Man atrodo, tai buvo tikras pasiekimas - sukurti tokį gražų pasirodymą erdvėje, kurioje nė vienas nežinojome, kaip iš viso reikės dirbti ar prie jos prieiti. Tai buvo pirmas kartas, kai dirbau su lietuvių scenografijos gamybininkais, su Romu (Romualdas Pupkevičius) ir jo nuostabia komanda ir pirmas pasirodymas, kurio metu atradome bendrą kalbą, tik stiprėjusią su naujais bendrais darbais.
Su Dalia pasikalbėti tikra verta. Ji visuomet pradeda nuo savo vizijos apie kūrinį, kodėl ji nori jį statyti, kokia yra to kūrinio reikšmė jai. Prisimenu, jog mūsų pirmas susitikimas įvyko man strigus nežmoniškame kamštyje Blackwall tunelyje po Temzės upe, Londone. Po repeticijos bandžiau grįžti į savo studiją, kur manęs jau laukė Dalia, tačiau kamštis buvo toks, jog pirmas mūsų susitikimas įvyko telefonu man sėdint automobilyje, o Daliai – mano dirbtuvėse.
Ji papasakojo, kodėl nori statyti „Bohemą“ ir kodėl pastatymą nori perkelti į Paryžių 1950-1960 metais. Tai buvo labai graži jos idėja: šeštasis dešimtmetis buvo periodas, tam tikra prasme atimtas iš Lietuvos žmonių. Jie negalėjo jo patirti taip, kaip jį patyrė laisvesnės Europos šalys tuo laikotarpiu. Tai atrodė, kaip nuostabi idėja: pristatyti gražią operą su jaunais žmonėmis, o kartu ir tą laikmetį.
Aš iš karto pradėjau galvoti apie iššūkius. Scenografas iki tam tikro laipsnio yra ir architektas. Tu turi kontroliuoti erdvę ir tai yra žymiai daugiau, nei tiesiog daryti gražius paveiksliukus, - reikia sukurti visą jų struktūrą. Pagaminau Kongresų rūmų modelį masteliu 1 prie 25. Tai - man svarbus procesas, taip aš susipažįstu ir perprantu erdvę... ir tada pradeda gimti mintys apie tai, ką čia padaryti, kad erdvė tarnautų tau. Dirbau labai greitai ir palėpės konstrukcija buvo tai, nuo ko atsispyriau, kas man leido ne tik panaudoti visus išieškotus Paryžiaus vaizdus, bet ir įgalinti erdvę dirbti man, kaip sakiau, matomoje vietoje paslėpti daugybę daiktų.
Paskambinau Daliai. Ji atėjo į studiją. Šį kartą aš ten taip pat buvau... Yra nuostabus Dalios bruožas: ji dievina beprotiškas ir nepraktiškas idėjas, o manoji tokia ir buvo. Dar ji turi specifinį, ypatingą, tarsi riksmą ar klyksmą, reiškiantį, kad ji labai džiaugiasi. Būtent tokio įvertinimo tada ir sulaukiau. Na, o vėliau gryninome idėjas, kaip padaryti, kad modelis veiktų, būtų dar detalesnis, gražesnis, kaip jame tilps keturi atskiri scenarijai. Tuomet atsivežiau savo nuostabų modelį į Vilnių, ir jis tapo dokumentu, iš kurio visi dirbome.
Darbai su Vilnius City Opera
Opera
„Perlų žvejai“
„Ežero mergelė“
„Beatričė ir Benediktas“
„Der Freischütz“
„Mikado“
„Nabukas“
„Visos jos tokios“
„Fejerverkų gamintojo dukra“
„Mirusiųjų namai“
Baletai
„Aladinas“
„Ugnies paukštė“
„Spragtukas“
„Gulbių ežeras“
„Bajaderė“
„Kentervilio vaiduoklis“
Dramos teatras
„Hamletas“
„Didžioji magija“
„Dvyliktoji naktis“
„Audra“
„Gaila, jog ji – ištvirkėlė“
„Didysis šuolis“
„Dėdė Vania“
„Sienos“
„Ovenas Minis“
„Nakties metas“
„Derlius“
„Otelas“
„Kaip jums patinka“
Apdovanojimai
Jungtinės Karalystės teatro apdovanojimas (2015)
Geriausia scenografija
